PIRMOJI PRIVATI VIDURINĖ MOKYKLA LIETUVOJE NUO 1993 METŲ
PIRMOJI PRIVATI GIMNAZIJA LIETUVOJE NUO 2010 METŲ
Viliamės, kad šių metų projektas, Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, paskatins mokinius savarankiškai pasidomėti mūsų tautos praeitimi, savastimi, unikalumu. Tai itin svarbu sparčiai globalėjančiame pasaulyje. Manome, kad užduotys ir veikla parinkta taip, kad ugdytume kritinį šiandienos kartos žvilgsnį į iškiliausias mūsų tautos asmenybes, istorinius įvykius ir jų rezultatus.
Norėtųsi, kad žvelgdami į Europos istorinį ir kultūrinį kontekstą mokiniai jame atrastų ir savo protėvių žygius, pergales, nuopolius, suvoktų, kad Europos istorijos dalimi mes tapome ne 21 amžiuje, o gerokai ankščiau.
Tikimės, kad mūsų darbą vainikuos bendra tiesa: Buvome, Esame ir Būsime Lietuva EUROPOJE.
II etapas
******************************************************************
INTEGRUOTOS LIETUVIŲ KALBOS IR GEOGRAFIJOS, INFORMATIKOS – GEOGRAFIJOS PAMOKOS SKIRTOS ŽEMĖS DIENAI
|
Pavasaris – pats nuostabiausias metų laikas, žadinantis „visą svietą“ atgimti naujai veiklai. Taip ir mūsų mokyklos neaplenkė šis pabudimas. Šių metų kovo 16–20 dienos buvo skirtos pasaulinei Žemės dienai. Visą savaitę vyko patys įvairiausi 91 klasės inicijuoti renginiai: integruotos pamokos, filmų apie Žemės problemas peržiūros, viktorinos, ekologinių projektų pristatymai, piešinių paroda ir t. t. |
|
|
Vienas iš šios savaitės renginių – integruota lietuvių kalbos ir geografijos pamoka 7 B klasėje, kurią vedė geografijos mokytoja Vilma Kaliukevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Remeikaitė. Mokiniai pristatė ekologinius projektus, gvildeno gamtos užterštumo problemas, skaitė pranešimus apie Žemės sandarą, jos atsiradimą. Per literatūros pamokas vaikai rašė rašinius „Mūsų Žemė“, kuriuose išdėstė savo mintis į juos supantį pasaulį. Aktualiausia tema rašiniuose buvo Žemės užterštumas, žmogaus daroma žala gamtai. |
|
| Štai keletas ištraukų iš mokinių rašinių:
„Negi žmonės negali saugoti gamtos? Negi jie nemato , koks didelis užterštumas?“ (Ugnė K., 7 b). |
|
|
„Nors žmonės jau po truputį ir ir renka mus (šiukšles), rūšiuoja, bet to negana. Mus (šiukšles) norint surinkti, reikia ne kelių šimtų žmonių, o kelių milijardų. Nors aš ir buteliukas, nors ir nepiktas, bet vis tiek negaliu atleisti žmonėms. Aš jau 10 metų be namų! (t. y. be konteinerių)“ (Martynas, 7 b).
„Žmonės, nebeterškite mūsų Žemės, nes mes joje turime gyventi, joje turės gyventi ir mūsų vaikai, anūkai… Leiskime ateities kartoms gyventi švarioje Žemėje.“ (Paulina, 7 b). |